Šiuo postu pradedu rašyti 101 fotografijos patarimų. Suprantama kad neparašysiu visų per vieną vakarą, tad dažnokai patobulinsiu šį sąrašą. Nesu profesonali fotografė, bet esu investavus nemažai laiko lankydama klases, skaitydama daugybę knygų šia tema, patirtimi fotografuodama ir priėmus kritiką iš labiau patyrusių fotografų. Mano pačios misija išmokt geriau fotografuoti yra tame kad užfiksuot savo šeimos nepakartotinus momentus geriausios kokybės nuotraukom. Mano tikslas nėra laimėti foto konkursus ar užsitarnaut prestižą tarp žymių fotografų, o turėt gražias nuotraukas šeimos Scrapbooking’o albumam. Pati aš dar turiu daug mokytis ir tobulėt kad fotografuot tik “M” Manual rėžimu, bet ko man trūksta techininėj patirtim, kompensuojasi kūtybiška akim kompozicijai ir sugebejimu išaiskint kodėl nuotrauka yra gerai kadruota. Norečiau pagaut kelis labiau patyrusius fotografus čia pasidalint savo patirtim komentaruose ir darašyt mano 101 Patarimų.

1) Nesakyk “Šypsokis”

Ši yra viena iš didžiausių klaidų ir dažniausiai man girdimų. Vaikai gražiai žaidžia ir bendrauja, pradeda ką juokingo daryt, o jų mama pribėgus pradeda koreguot: “Atsisuk!, šypsokis!, neeee, ne taip šypsokis”. Dingsta to momenento autentiškumas ir gaunasi tokia plastinė, dirbtina “cheese” šypsena.

Leiskit man pasidalint savo pačios istorija. Ši nuotrauka traukta maždaug man būnant tokio amžiaus kaip mano vyriausiui sūneliui. Nieko neprisimenu iš to laikotarpio, bet tik pasižiūrėjus į šią nuotrauką, aiškiai pamenu traumuojančią fotosesiją. Diedas kuris mane su sese pozavo buvo labai nepatenkintas manimi kad aš nemoku šypsotis; Vis prieidavo prie manęs, pasukdavo galvą, ir vėl sugrižęs prie aparato dūsavo, galvą pakratydavo kad nesiseka, neišeina todėl kad “Mergaitė nemoka šypsotis”. Aš tiek bandžiau šypsotis kad žandikaulius man skaudėjo – ir manau jūs tai galit pastebėt mano nepatenkintoj, dirbtinoj išraiškoj. Tai šypsena prievarta o ne iš dūšios.

Įkeliu sūnelio foto kuriuose jam liepiu šypsotis, ir tokių kur jį prajuokinau. Pastebėkite jo išraiškas ir spėkite kuriose jam liepiau šypsotis ar pozuoti.

2) Jei fotosesija nesiseka kaltė yra fotografo o ne modelio

Žmogus leidžiantis būt fotografuojamas atskleidžia fotografui intymų žvilgsnį ne tik į savo veidą, bet ir pasauly-tai yra labai jautru ir baugu bent kam ar vaikui ar suaugusiam. Geras, profesonalus fotografas sugebės atpalaiduot modelį ar anekdotu ar komplimentais, kad užfiksuot gryną žmogaus charakterį ir jausmus veido išraiškoj. Nepridėkite dar labiau streso kaltindami modelį, savo aparatūrą, ar dar ką. Jei jum nepavyko pagaut tą gryną momentą, kaltė tavo pačios.